admin 
Neseniai su generalinio rangovo CIO aptariau statybų planavimo programinę įrangą Takt gamybai. Statybų planavimas yra viena iš sričių, kurioje galima rasti daug palyginti naujų programėlių. Vis dėlto nė viena iš naujausių alternatyvų nepadarė akivaizdaus „Takt“ proveržio.
Takt planavimo iškilimas
Takt yra taupus statybos metodas, kuris populiarėja daugelyje šalių. Tai struktūrizuotas požiūris į darbo eigos valdymą ir skirtingų komandų veiklos derinimą. Metodo populiarumas auga, nes jis žada sumažinti atliekų kiekį, padidinti produktyvumą ir greičiau įgyvendinti projektus. Nepaisant šių pranašumų, tradicinė planavimo programinė įranga paprastai nepalaiko šio specifinio poreikio.
Daugelis mažų plėtros įmonių pristatė įrankius, specialiai sukurtus Takt planavimui, kad užpildytų šią spragą. Šios priemonės yra pritaikytos darbo eigai suplanuoti, užtikrinant, kad kiekviena užduotis būtų atlikta nuosekliai ir kad darbo jėga būtų naudojama efektyviai. Tačiau, nepaisant specializuoto šių įrankių dizaino, daugelis statybos įmonių vis dar stengiasi juos efektyviai įdiegti.
Pasikartojanti problema yra ta, kad Takt planavimo įrankiai nesugeba įgyti ilgalaikės traukos organizacijose. Pasitaiko atvejų, kai vienoje statybvietėje vadovų komanda įdiegė naują planavimo įrankį, bet nenaudoja jo kitame projekte. Šis neatitikimas kelia svarbių klausimų: kodėl šios priemonės neįgyja šaknų, nors atrodo, kad jos teikia aiškią naudą?
Būtų įdomu suprasti, kodėl taip atsitinka. Ar taip yra dėl to, kad programinė įranga nesuteikė pakankamai vertės, ar ji buvo pernelyg sudėtinga? O gal taip yra todėl, kad programinė įranga nebuvo sistemingai naudojama viso projekto metu, kad ji duotų visą savo naudą?
Kita galimybė yra tai, kad komandos grįžta prie pažįstamų įrankių ir procesų, rasdamos paguodą tai, ką jie žino, kad veikia, net jei tai mažiau efektyvu.
Nepaisant specializuotos „Takt“ planavimo programinės įrangos prieinamumo, daugelis rangovų ir konsultantų vis dar naudoja „Excel“ planavimui „Takt“. Tikriausiai taip yra todėl, kad jis yra pažįstamas ir greitas, leidžiantis gauti vizualiai patenkinamus rezultatus. „Excel“ lankstumas leidžia komandoms greitai sudaryti tvarkaraščius, kurti vizualinius planus ir koreguoti skrydžio metu, o tai labai svarbu sparčiai besivystančioje statybų aplinkoje.
Problema ta, kad „Excel“ lapai nėra bendradarbiavimo įrankiai, o bet kokią informaciją, kurią įdedate į juos, gali būti sudėtinga valdyti kitam vartotojui, ne tik autoriui. Pakeisti pradinį planą taip pat gali būti sudėtinga. Bendradarbiavimo realiuoju laiku funkcijų trūkumas ir sudėtingų skaičiuoklių mastelio keitimo arba perkėlimo tarp projektų sunkumai dažnai lemia neveiksmingumą ir klaidas.
Turiu patirties kuriant net komercines Excel programėles valdymo tikslais, tačiau nerekomenduočiau jos naudoti kaip ilgalaikio visos įmonės sprendimo. „Excel“ įrankiai dažnai labiau primena įsilaužimą, o ne patikimą verslo procesų kūrimo pagrindą. Ilgainiui pasikliaujant „Excel“ gali susidaryti fragmentiškos darbo eigos ir pasislėpusi informacija, o tai prieštarauja patiems taupios konstrukcijos ir „Takt“ planavimo principams.
Paprastumą sunku pasiekti
Lean statyba pabrėžia bendradarbiavimo planavimą, o planavimo įrankiai turėtų palaikyti šią filosofiją. Didelė daugelio naujų įrankių problema yra staigi mokymosi kreivė. Jei išmokti naudotis visiškai nauju įrankiu su kitokia naudojimo logika užima per daug laiko ir pastangų, juo pradeda naudotis tik keli asmenys. Naudojimas nesikeičia. Ši kliūtis yra ypač problemiška statybose, kur laikas yra pinigai, o komandos dažnai žongliruoja keliais prioritetais vienu metu.
Jei naujos planavimo priemonės nori tapti praktiškos ir plačiai naudojamos, jos turėtų konkuruoti dėl paprastumo, mobilumo ir jungiamumo. Atrodo, kad kiekvienas iš jų yra kietas riešutas kuriant programinę įrangą. Taip yra ne dėl programinės įrangos technologijų; tai daugiau apie verslo problemų, psichologijos ir žmogaus elgesio supratimą. Vartotojams reikia įrankių, kurie sklandžiai integruojasi į esamas darbo eigas ir siūlo apčiuopiamą naudą nereikalaujant didelio mokymo.
Vis dar turime programinę įrangą, sukurtą kūrėjo, o ne vartotojo požiūriu. Kūrėjai gali sutelkti dėmesį į papildomų funkcijų ir galimybių pridėjimą, neatsižvelgdami į tai, kaip vartotojai kasdien sąveikauja su programine įranga. Šis dizaino ir naudojimo patogumo skirtumas yra viena iš priežasčių, kodėl daugelis Takt planavimo įrankių nesugeba plačiai pritaikyti.
Lengviau atlikite darbus su AI pagalba
Dirbtinio intelekto valdomos sistemos galiausiai išspręs daugelį šiandienos iššūkių su planavimo programine įranga. Jie padės optimizuoti tvarkaraščius ir išteklius bei padaryti sąveiką su šiomis sistemomis intuityvią. Dirbtinis intelektas gali analizuoti didžiulius duomenų kiekius, numatyti galimas problemas ir pasiūlyti sprendimus, todėl planavimas tampa dinamiškesnis ir reaguojama į realiojo laiko pokyčius statybvietėje.
Įvaldyti programas įvairioms užduotims atlikti taps ne tokia svarbi, nes dėmesys bus nukreiptas į darbą su sistemomis, kuriose naudojama AI technologija. Šios sistemos gali sąveikauti su įvairiomis programomis ir duomenų šaltiniais ir suteikti intuityvią vartotojo patirtį. Jau matome pirmuosius žingsnius, žengtus ta kryptimi, kai statybų technologijose pradeda atsirasti dirbtinio intelekto valdomi įrankiai.
Tikroji planavimo programinės įrangos vertė slypi ne tame, ar ji naudoja dirbtinį intelektą, o gebėjimu palengvinti bendravimą ir paspartinti Takt įgyvendinimą viso projekto metu. Puiki programėlė suteikia vartotojams daugiau galimybių supaprastindama procesus, užtikrindama sklandų koordinavimą ir vairavimo efektyvumą kiekviename etape. Kadangi dirbtinis intelektas ir toliau tobulėja, galime tikėtis, kad šios priemonės taps dar galingesnės, sumažindamos žmonių planuotojų naštą ir įgalindamos veiksmingesnius bei efektyvesnius statybos projektus.
Kelias pirmyn
Kad Takt planavimo programinė įranga iš tikrųjų pradėtų veikti, ji turi atitikti praktinius vartotojų poreikius. Tai apima patikimų funkcijų siūlymą ir užtikrinimą, kad programinę įrangą būtų lengva išmokti, ją būtų lengva naudoti ir ją būtų galima integruoti su esamais įrankiais ir procesais. Kūrėjai turi daugiau dėmesio skirti naudotojų patirčiai, bendradarbiavimui ir lankstumui.
Veiksmingų planavimo priemonių paklausa tik didės vystantis statybų pramonei. Tie, kurie gali nulaužti paprastumo, mobilumo ir jungiamumo kodą, greičiausiai imsis naujos kartos statybų valdymo programinės įrangos. Iki tol „Excel“ daugeliui gali išlikti pagrindinis įrankis, tačiau pramonė akivaizdžiai subrendusi naujovėms.
