admin 
– Augantis susirūpinimas dėl duomenų naudojimo
Per BILT Europe 2024 panelinę diskusiją, kurią vedžiau, vienas auditorijos narys iškėlė aktualų klausimą: ar BIM programinės įrangos pardavėjų sąlygos leidžia rinkti ir naudoti naudotojų duomenis mokant dirbtinio intelekto modelius?
Šis klausimas, kuris taip pat iškilo per kitą neseniai Helsinkyje vykusią grupės diskusiją, pabrėžia pasikartojantį susirūpinimą pramonėje – skaidrumo ir aiškumo poreikį tvarkant naudotojų duomenis. AI ir mašinų mokymasis vis labiau integruojami į statybos programinę įrangą, todėl labai svarbu suprasti duomenų naudojimo pasekmes.
Teisinis kraštovaizdis
Programinės įrangos pardavėjai paprastai pateikia du pagrindinius teisinius dokumentus: konkrečios programos ar paslaugos naudojimo sąlygas ir privatumo pareiškimus. Prie šių dokumentų gali būti pridedami priedai, pritaikyti konkretiems naudojimo atvejams ir regionams, pavyzdžiui, Europos Sąjungai (ES). Norėdamas išsiaiškinti, ar šie dokumentai leidžia naudoti vartotojo duomenis mašininiam mokymuisi, išnagrinėjau kelių tiekėjų sąlygas.
Viena įmonė savo privatumo politikoje nurodo, kad ji gali naudoti asmeninius vartotojo duomenis kurdama savo pasiūlymus naudodama automatizuotas mašininio mokymosi sistemas. Be to, šios įmonės naudojimo sąlygos aiškiai leidžia naudoti klientų dizainą, modelius, duomenų rinkinius, vaizdus, dokumentus ir kitus duomenis, siekiant pagerinti jos paslaugas. Kito pardavėjo galutinio vartotojo licencijos sutartyje (EULA) nurodyta, kad jis ir jo filialai gali naudoti, apdoroti, manipuliuoti, keisti, kopijuoti ir rinkti vartotojo duomenis, kad sukurtų išvestinius kūrinius ir bet kokius kitus duomenis, susijusius su jo programinės įrangos naudojimu.
Nepaisant šių nuostatų, nustatyti, ar kiekvienu atveju būtinas aiškus naudotojo sutikimas, tebėra sudėtinga. Šiuose dokumentuose vartojama kalba dažnai yra sudėtinga ir legali, todėl paprastam vartotojui sunku suprasti visą galimo duomenų naudojimo mastą.
Sutikimo galvosūkis
Pagrindinis klausimas – ar pardavėjai turi teisę naudoti jūsų duomenis mokydami dirbtinį intelektą be jūsų sutikimo? – lieka neišspręstas be teisinių žinių. Trumpas tyrimas rodo, kad pardavėjai iš tiesų gali turėti teisę naudoti naudotojo duomenis AI mokymui, tačiau specifika labai priklauso nuo tikslios terminų ir sąlygų formuluotės bei jurisdikcijos.
Naujasis ES AI įstatymas, įpareigojantis dirbtinio intelekto programinės įrangos kūrėjus skaidriai informuoti apie savo mokymo duomenis, siekia išspręsti šią dviprasmybę. Šis teisės aktas reikalauja, kad kūrėjai atskleistų savo mokymo duomenų šaltinius, kurie galėtų padėti vartotojams suprasti, ar ir kaip naudojami jų duomenys. Šis skaidrumas yra labai svarbus skatinant pasitikėjimą tarp programinės įrangos pardavėjų ir vartotojų.
Vartotojo perspektyva
Daugelis vartotojų gali norėti dalytis savo duomenimis anonimiškai, jei mano, kad tai padės sukurti geresnius produktus ir paslaugas. Tačiau taip pat didelį susirūpinimą kelia tai, kad jų darbas gali būti naudojamas nenaudingais būdais arba, dar blogiau, gali atskleisti neskelbtiną informaciją. Ši dichotomija pabrėžia aiškaus ryšio ir patikimų apsaugos priemonių poreikį, siekiant apsaugoti vartotojo duomenis.
Žvelgiant iš naudotojo perspektyvos, labai svarbu nuodugniai peržiūrėti bet kokios naudojamos programinės įrangos ar paslaugos, ypač susijusių su AI, sąlygas. Vartotojai turėtų ieškoti konkrečių sąlygų, susijusių su duomenų naudojimu ir dirbtinio intelekto mokymu, ir, jei reikia, prašyti pardavėjų paaiškinimų. Šių sąlygų supratimas gali padėti vartotojams priimti pagrįstus sprendimus dėl jų naudojamos programinės įrangos ir jų duomenų panaudojimo.
Pardavėjo perspektyva
Pardavėjams iššūkis yra suderinti duomenų poreikį dirbtinio intelekto modeliams mokyti su būtinybe išlaikyti vartotojų pasitikėjimą. Svarbiausia yra skaidri komunikacija apie duomenų naudojimo politiką. Pardavėjai turėtų stengtis, kad jų sąlygos ir sąlygos būtų kuo aiškesnės ir prieinamesnės, vengdami pernelyg sudėtingo teisinio žargono, kuris gali supainioti tikrąsias duomenų naudojimo pasekmes.
Be to, pardavėjai turėtų apsvarstyti galimybę įdiegti duomenų naudojimo pasirinkimo mechanizmus, leidžiančius vartotojams aktyviai sutikti, kad jų duomenys būtų naudojami AI mokymui. Šis metodas gali padėti sukurti pasitikėjimą ir užtikrinti, kad naudotojai jaustųsi patogiau dalindamiesi savo duomenimis.
Teisės aktų leidybos vaidmuo
Teisės aktai, tokie kaip ES AI įstatymas, atlieka esminį vaidmenį reguliuojant duomenų naudojimą DI mokymui. Tokie įstatymai, reikalaudami dirbtinio intelekto kūrėjų skaidrumo ir atskaitomybės, gali padėti apsaugoti vartotojų privatumą ir užtikrinti, kad duomenys būtų naudojami etiškai. Šių taisyklių laikymasis greičiausiai taps standartiniu reikalavimu programinės įrangos tiekėjams, dirbantiems regionuose, kuriuose taikomi griežti duomenų apsaugos įstatymai.
Žvelgiant į priekį
AI toliau tobulėjant, duomenų naudojimo supratimo ir valdymo svarba tik didės. Tiek vartotojai, tiek pardavėjai turi būti informuoti apie teisines ir etines AI ir mašininio mokymosi pasekmes. Vartotojams tai reiškia, kad reikia reguliariai peržiūrėti ir suprasti naudojamos programinės įrangos sąlygas. Pardavėjams tai reiškia išlaikyti skaidrumą ir stiprinti pasitikėjimą pasitelkiant aiškią komunikaciją ir patikimas duomenų apsaugos priemones.
Pasikartojantis susirūpinimas dėl duomenų naudojimo dirbtinio intelekto mokymuose, pabrėžtas BILT Europe 2024 grupės diskusijoje, atspindi platesnę pramonės problemą. Kadangi dirbtinis intelektas vis labiau integruojamas į statybos programinę įrangą, duomenų valdymo aiškumo ir skaidrumo poreikis yra itin svarbus. Suprasdami teisinę aplinką, spręsdami mįslę dėl sutikimo ir laikydamiesi teisės aktų reikalavimų, tiek naudotojai, tiek pardavėjai gali etiškai ir efektyviai pereiti prie sudėtingų dirbtinio intelekto duomenų naudojimo.
